Lindrė ir Nerijus

Nuolat įsitikinu, kad niekas nevyksta šiaip sau, visose vestuvėse, kuriose dalyvauju, atsiduriu dėl tam tikrų priežasčių, pamokų, nuotykių. O gal mano pačios patirtys pritraukia žmones iš to paties rato, mano jau lankytų Pasaulio kampų, atsinešdami krūvas sutapimų, nežinau…
Kai prieš dešimtmetį viena automobiliu blaškiausi po Teksasą ir beveik atsitiktinai užklydau į Ostiną (Austin), ar būčiau pagalvojusi, kad štai dabar fotografuosiu iš ten kilusią nuotaką čia, Lietuvoje, o ji man aprodys niekad nematytas vietoves vos už 15 min. kelio nuo mano pačios namų? Dievaži, fotografuojamos vestuvės man – nuotykinis filmas su klasikiniais veikėjais (žavia nuotaka ir įsimylėjusiu jaunikiu) pagal vis naują scenarijų, kuris rašomas ekspromtu jau jungtuvių dieną.
O čia konkreti istorija, pramušusi mane šiems filosofiniams apibendrinimams
Grįžtant iš bažnyčios, jaunųjų ekipažą užblokuoja du skersai kelio staiga sustoję automobiliai – beveik kriminalinio serialo scenarijus arba šiurpūs priminimai iš reketininkų laikų, apie kuriuos jaunieji tik viena ausimi girdėję. Iš mašinų išgriuvusių piliečių tipažas liaudyje vadinamas įvairiai: bomžai, “sargai”, “kaimynai”, nes jie paprastai 24 / 7 sėdi ant šaligatvio bortelio po jūsų langais ar prie parduotuvės ir “neaplankyti” jų neturite nė menkiausio šanso. O Jašiūnuose, kur veiksmas ir vyksta, sklando gandai apie RIMTAI grobiamas nuotakas… Jau baisu? Man beveik… Susivokę, kad čia tie papročiai, apie kuriuos seniai pamiršta, kuriems nebuvo pasiruošta ir išsipirkti kelio pigiu “šampanu” ir maišu saldainių nepavyks, nes tokia “valiuta” tieisog nepasirūpinta, visai suglumę susižvalgom. Tada Lindrė įtariai praveria langą ir pro mažą plyšelį bando papročių puoselėtojams įbrukti kelis eurus, kaltai aiškindama, kad daugiau nieko neturim. Po spengiančios pauzės “filmo” kulminacija: vyriškis su įspūdinga lauko ir daržo gėlių šluota NUOŠIRDŽIAI įsižeidžia dėl tokio pasiūlymo, pasipila: “mums nieko nereikia, nieko neimsim, mes tik pasveikinti norim!!” ir tada paprastų, bet širdingų linkėjimų lavina apie Meilę, Laimę ir ilgą Gyvenimą atima žadą mums ir grąžina spalvą papilkėjusiam linkėtojo veidui. Stebuklai! Be keiksmažodžių, su kažkokia banaliai nenusakoma šviesa ir šiluma čia viskas…
Didžiulė puokštė sugrūsta per automobilio langą, mes vis dar priblokšti ir prasikaltę dėl išankstinių nuostatų – eilinė pamoka pagal To iš Aukštai planą su paprastu moralu: visi trokšta meilės, ji ateina netikėtai, kaip ir geri linkėjimai.
Puokštę paskubame įamžinti, įspūdžiams ir prisiminimams šito neprireiks…
Share on Facebook0Google+1Pin on Pinterest29